ŠIRDIES LIGOS VASAROS METU: KAIP PADĖTI SAU IR KITIEMS?

Vasara – bene laukiamiausias metų laikas. Ilgos, šiltos, saulėtos vasariškos dienos vilioja mėgautis grynu oru ir aktyviai leisti laisvalaikį. Tačiau tarp visų vasariškų įspūdžių ir džiaugsmų slypi pavojai, kurie gali kelti rimtą grėsmę Jūsų sveikatai. Vienas iš tokių pavojų – vasariški karščiai.

Pakilusi oro temperatūra kelia papildomą krūvį vienam svarbiausių organų – širdžiai. Nuo kaitros kenčia visi, net ir sveikiems žmonėms vasaros karščiai kelia sunkumus: jaučiamas dusulys, kinta kraujospūdis. Sergantiems lėtinėmis ligomis, ypatingai širdies, pavojus sveikatai dar didesnis.

Šiame straipsnyje paminėsime kokiomis ligomis sergant kyla padidėjusi grėsmė sveikatai. Pateiksime patarimų, kaip išvengti vasariškos kaitros keliamų pavojų – tereikia vos kelių paprastų atsargumo priemonių, kad išliktumėte sveiki ir galėtumėte mėgautis viskuo, ką gali pasiūlyti šis sezonas.

Karščio daroma įtaka Jūsų širdžiai

Daugelis žino, kad pakilusi oro temperatūra kelia pavojų širdžiai. Organizmas stengiasi atsivėsinti, sureguliuoti kūno temperatūrą, o šios papildomos pastangos itin apkrauna širdį. Yra daugybė priežasčių, kodėl pakilusi oro temperatūra gali kelti įtampą Jūsų širdžiai ir kraujotakai, pavyzdžiui:

Padidėjęs širdies susitraukimų dažnis

Esant aukštesnei oro temperatūrai, širdies ritmas padažnėja. Širdis ima pumpuoti kuo daugiau kraujo į odą tam, kad ją atvėsintų. Tai sukelia papildomą krūvį širdžiai, ypatingai tada, jei jau sergama širdies arba kraujagyslių ligomis.

Dehidratacija

Pakilus oro temperatūrai kūnas vėsinasi – prakaituojant netenkama skysčių, kyla dehidratacijos rizika. Dehidratavus kraujas tampa tirštesnis, todėl širdžiai sunkiau pumpuoti kraują. Tai kelia pavojų susidaryti kraujo krešuliams, kurie gali sukelti širdies priepuolį ar insultą.

Kraujagyslių išsiplėtimas

Dėl aukštos oro temperatūros kraujagyslės išsiplečia – ima vėsinti kūną. Išsiplėtus kraujagyslėms žemėja kraujospūdis, apsunksta širdis. Tai ypač pavojinga turint aukštą kraujospūdį ar kitų lėtinių širdies ligų.

Didesnis fizinis aktyvumas

Šiltomis vasaros dienomis norisi užsiimti fizine veikla, pavyzdžiui, bėgioti ar sportuoti. Nors ir teigiama, kad fiziniai pratimai yra naudingi širdžiai, visgi, esant aukštesnei oro temperatūrai aktyvus laisvalaikis gali tapti iššūkiu širdžiai – kyla pavojus išsekti nuo karščio ar gauti šilumos smūgį.

Dažni širdies ir kraujotakos negalavimai

Teigiama, kad širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis Europoje. Liūdniausia, kad Lietuva yra viena iš pirmaujančių šalių šioje statistikoje. Sergant lėtinėmis širdies ligomis, svarbu rūpintis fizine ir psichologine sveikata. Taip pat derėtų saugotis išorinių faktorių, kurie gali apsunkinti širdies darbą, pavyzdžiui, vasaros karščiai. Vieni dažniausių širdies negalavimų yra:

Aukštas kraujospūdis (hipertenzija)

Hipertenzija – itin paplitęs negalavimas pasaulyje, pasireiškiantis aukštesniu nei įprasta kraujospūdžiu. Hipertenzija praminta „nebyliąja žudike“, nes dažnai nejuntama kokių nors išskirtinių simptomų. Šis sutrikimas gali padidinti riziką susirgti įvairiomis ligomis, pavyzdžiui, išemine širdies liga arba insultu. Dėl šios priežasties itin svarbu kasdien matuoti kraujospūdį kraujospūdžio matuokliu.

Koronarinė / išeminė širdies liga

Koronarinė širdies liga – tarp europiečių paplitusi liga. Negalavimus sukelia arterijose esančios riebalinės nuosėdos. Dėl šios priežasties arterijos susiaurėja, tampa neelastingos ir galiausiai užkemša širdies kraujagysles (vainikines arterijas), taip sutrikdant kraujotaką į širdį. Ši liga taip pat gali sukelti krūtinės anginą (stenokardiją) ir / arba širdies priepuolį.

Krūtinės angina (stenokardija)

Stenokardija pasireiškia krūtinės, rankos, kaklo, pilvo ar žandikaulio skausmu arba diskomfortu. Negalavimus sukelia dėl susiaurėjusių arterijų sutrikusi širdies kraujotaka. Krūtinės angina yra vienas iš širdies būdų, Jums pranešančių dėl deguonies trūkumo. Šie negalavimai dažnai pasireiškia kai darote ką nors įtempto arba jaučiate stresą. Krūtinės angina yra išeminės širdies ligos simptomas, o ne pati liga.

Širdies priepuolis

Širdies priepuolis, dar vadinamas miokardo infarktu, ištinka tada, kai visiškai užsikemša širdies raumens kraujotaka. Dažniausiai tai įvyksta dėl to, kad atitrūksta riebalinės nuosėdos gabalėlis ir vainikinėje arterijoje susidaro kraujo krešulys. Širdies priepuolio atveju gali būti pažeidžiama ta širdies raumens dalis, kurią maitino konkreti vainikinė arterija.

Širdies nepakankamumas

Jei širdies siurbimo veikla yra sutrikusi, širdies raumuo negali patenkinti Jūsų organizmo kraujo ir deguonies poreikio. Tuomet imate justi įvairius skirtingus simptomus, kurie laikui bėgant vis sunkėja. Vieni iš simptomų gali būti nuovargis, švokštimas ar dusulys. Daugelis žmonių nė neįtaria turintys šią patologinę širdies būklę – nežino simptomų arba negalavimus sieja su senėjimu.

Kokioms žmonių grupėms derėtų sunerimti?

Klaidinga manyti, kad nesergant lėtinėmis širdies ligomis galima ramiai mėgautis vasariška šiluma. Remiantis tyrimais, dauguma žmonių mano, kad aukšta oro temperatūra jiems nekelia pavojaus. Visgi, dažniausia tai būna netiesa. Esant karščiams, svarbu reguliariai rūpintis savo ir artimųjų sveikata ir įsitikinti, kad pakilusi oro temperatūra nekelia pavojaus sveikatai. Vasaros karščiai ypatingai grėsmingi:

• mažiems vaikams. Šiai grupei sunkiau reguliuoti temperatūrą, o ekstremalus karštis gali būti itin pavojingas sveikatai;
• vyresnio amžiaus žmonėms. Kaip ir vaikų, pagyvenusių žmonių organizmui sunkiau reguliuoti kūno temperatūrą. Vasariškas karštis itin pavojingas vyresniems nei 75 metų senjorams. Ypatingai svarbu tinkamai pasirūpinti vienišais, neturinčiais daug socialinių kontaktų arba gyvenančiais globos namuose senjorais;
• žmonėms, turintiems ilgalaikių sveikatos sutrikimų. Ekstremalus karštis ypatingai pavojingas ne tik turintiems širdies ar kraujotakos sutrikimų, bet ir sergantiems plaučių, inkstų, Parkinsono ligomis ar diabetu;
• turintiems viršsvorį. Per didelis svoris papildomai apkrauna širdį, didina širdies ligų riziką;
• žmonėms, kuriems sunkiau išvengti arba prisitaikyti prie karščio. Pavyzdžiui, žmonėms, kurie yra prikaustyti prie lovos, neįgalūs, serga demencija arba dirba lauke;
• vartojantiems vaistus. Kai kurie vaistai gali turėti įtakos organizmo gebėjimui reguliuoti temperatūrą ir padidinti išsekimo nuo karščio ar šilumos smūgio riziką.

Kaip apsisaugoti?

Norėdami išvengti vasaros kaitros keliamų pavojų, kasdien gerkite daug vandens. Turėkite omenyje, kad per karščius reikiamo išgerti vandens kiekis padidėja. Taip pat venkite saldžių gėrimų ir alkoholio, dėl kurių gali greičiau dehidratuoti kūnas, kelti papildomą krūvį širdžiai ir kraujotakai. Stebėkite savo sveikatą, net jei ir jaučiatės gerai. Rūpintis širdies veikla ir užtikrinti ligų prevenciją Jums gali padėti kraujospūdžio matuokliai. Matuokite kraujo spaudimą ryte ir vakare.

Nepamirškite vėsintis. Karštuoju paros metu būkite kondicionuojamose patalpose arba naudokite ventiliatorius. Venkite būti lauke karščiausiu paros metu, paprastai nuo 10 iki 16 val. Taip pat tinkamai apsirenkite – dėvėkite šviesius, laisvai krentančius drabužius. Saugokite galvą ir veidą nuo saulės, nepamirškite dėvėti skrybėlės ar kepurės.

Rūpinkitės mityba – valgykite sveiką maistą, kuriame gausu vaisių, daržovių, neskaldytų grūdų, liesų baltymų ir sveikųjų riebalų. Ribokite perdirbtų maisto produktų, natrio ir cukraus vartojimą. Svorio pakitimams sekti naudokite svarstykles.

Mankštinkitės anksti ryte arba vėlai vakare. Jei norite sportuoti lauke, tai darykite vėsiausiu dienos metu. Svarbu įsiklausyti į kūno siunčiamus signalus, per daug savęs nespausti – per karščius nepersitempkite. Dažnai darykite pertraukas ir prireikus ilsėkitės. Taip pat neužmirškite, kad esant karščiams, vaistų poveikis gali kisti ar net daryti neigiamą įtaką sveikatai. Būtinai konsultuokitės su gydytoju.

Taigi, nors ir vasarą galima mėgautis aktyviu poilsiu lauke, svarbu nepamiršti, kad karštis gali neigiamai paveikti Jūsų sveikatą. Imdamiesi paprastų veiksmų, galite išvengti įvairių ligų suaktyvėjimo. Atminkite, kad aktyviai rūpindamiesi savo ir artimųjų širdies sveikata, išliksite kuo ilgiau sveiki ir laimingi. Mėgaukitės vasara, bet nepamirškite pasirūpinti ir savo širdimi!